Tarptautinių edukacinių konkursų „Olympis – pavasario sesija 2024” rezultatai
Kauno Milikonių progimnazijos mokytojai gerosios patirties sklaidos renginyje „Patirtys ir iššūkiai, siekiant ugdymo kokybės“, vykusiame lapkričio 9 ir 23 dienomis, pasidalijo savo įdirbiu ir patirtimi su Kauno m. mokytojų bendruomene.
Progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Reklaitienė ir etikos mokytoja ekspertė Polina Žemaitienė pristatydamos pranešimą „Asmeninės ūgties ir mokymo(si) pažangos stebėjimas bei įtaka ugdymo kokybei“ akcentavo mokinio asmenybės ūgties ir mokymo(si) pažangos stebėjimo ir fiksavimo įrankių svarbą ugdymo kokybės gerinimui. Asta Stanislovaitytė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pradinių klasių mokytoja metodininkė, pranešime „Asmeninės ūgties knygelės bei jų panaudojimas mokinių individualios pažangos stebėjimui 1-4 klasėse“ teigė, kad vienas iš svarbiausių Geros mokyklos požymių yra asmenybės ūgtis, kurią apibūdina asmenybės branda, pasiekimai, pažanga. Pranešėjos renginio dalyviams pristatė Asmeninės ūgties knygeles, skirtas 1-4 kl. ir 5-8 kl. mokinių individualios pažangos stebėjimui, kurias sudarė progimnazijos mokytojų komanda. Knygelių išleidimas finansuotas projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis.
Geografijos mokytojas metodininkas Gediminas Grėsius pranešimuose „Interaktyvios pateiktys – pamokos peržiūra patogiu metu“ ir „Refleksija pasitelkus išmaniuosius įrenginius“ pasidalijo įžvalgomis apie interaktyvius pamokų įrašus „Edpuzzle“ ir interaktyvius plakatus. Abu įrankiai skatina ir sudaro galimybę mokiniui mokytis savarankiškai jam patogiu metu ar grįžti prie pamokos medžiagos dar kartą, užpildyti spragas ir pagilinti žinias. Mokytojas aptarė „Mentimeter“ įrankį ir jo privalumus, parodė kaip naudotis „Quizizz“ programėle ir pritaikyti ją, inicijuojant įdomias ugdymosi veiklas.
Pranešime „Ugdymo(si) veiklų įvairovė anglų kalbos pamokose“ anglų kalbos mokytoja ekspertė Rasa Petružienė ir anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ilona Bubnelienė apžvelgė mokymo(si) sėkmes užsienio kalbų pamokose. Mokytojos teigė, kad mokinių pasiekimus anglų kalbos pamokose dažnai lemia tinkamų mokymo metodų ir priemonių pasirinkimas. Pranešėjos, atkreipdamos dėmesį, kad mokytojui tenka rinktis iš daugelio galimybių pagal mokinių amžių, savo dalyko specifiką bei technines galimybes, pasidalijo įvairių mokymų metodų, internetinių įrankių ir skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo patirtimi, teigdamos, kad šiuo atveju ugdymo procesas tampa patrauklesniu, įdomesniu, labiau motyvuojančiu.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė Rita Križinauskienė pranešime „Lego robotika – virtuali mokslo laboratorija“ supažindino su patrauklia mokymo priemone WeDo 2.0, kurios pamokos pagrįstos Danijos mokslininkų inovatyvia „Lego Education“ mokymo metodika. Virtualioje mokslo laboratorijoje mažieji išradėjai žaismingai susipažįsta su fizikos, matematikos pagrindais, žengia pirmuosius žingsnius į programavimo pasaulį. Konstruodami, tyrinėdami, modeliuodami jaunieji inžinieriai bei programuotojai ieško realių gyvenimiškų problemų sprendimo būdų, savo idėjas išbando ir patikrina praktiškai, mokosi analizuoti, daryti išvadas.
Eglė Paliliūnaitė, informacinių technologijų ir fizikos vyresnioji mokytoja, pristatė pranešimą „Lego robotika progimnazijos 5-6 klasėse“. Pranešėja kalbėjo apie apie robotikos mokslo, analizuojančio ir kuriančio automatizuotas mašinas, galinčias atlikti įvairius gyvų organizmų veiksmus, ypatumus bei mokinių susidomėjimą tokiomis veiklomis. Robotikos užsiėmimai moko vaikus spręsti problemas, skatina domėtis technologinėmis naujienomis, lavina logikos įgūdžius, gerina motoriką. Tai yra puikus būdas per praktiką bei techninę kūrybą ugdyti įgūdžius bei gilinti mokinių žinias STEAM srityse.
Pranešime „STEAM aktualumas šiuolaikinėje mokykloje“ biologijos mokytoja metodininkė Laima Razbadauskytė, pristatydama STEAM veiklas progimnazijoje, teigė, kad šis ugdymas yra vienas iš šiuolaikiškiausių būdų, teikiančių galimybes integruoti gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, formuojantis mokinių kritinį mąstymą, mokantis spręsti problemas. STEAM skatina vaikus tyrinėti realias problemas, tačiau žaismingai, su malonumu. Siekdami ugdymo kokybės bei rūpindamiesi mokinių ateitimi, mokytojai ieško pažangiausių mokymo(si) metodų, kurie lavintų mokinius, skatintų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir ugdytų kitus svarbius, šiuolaikiniam vaikui reikalingus, įgūdžius. Labiausiai mokinių dėmesį traukia patirtinė veikla – eksperimentai, bandymai, tyrinėjimai. Eksperimentų metu vaikai tobulina savo mąstymo įgūdžius, samprotauja, mokosi spręsti problemas. Diskutuodami lavina pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę, sutelkia dėmesį. Visa tai suteikia mokiniams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Progimnazijos psichologė Lolita Maleckienė, pristatydama pranešimą „Netradicinės aplinkos panaudojimas, vedant streso įveikos būdų užsiėmimus mokiniams“, pasakojo apie mokykloje įrengtą sensorinį kabinetą, kuriame judesių, kvapų, aplinkos garsų ir matomų daiktų stebėjimas bei analizavimas padeda mokiniams nurimti, sutelkti dėmesį ir saugiai kalbėtis apie jausmus, juos priimti ir įvairių būdų pagalba padėti sau, kai kyla stresas, nuobodulys, susierzinimas ir nerimas. Pranešime buvo apžvelgtos kelios veiksmingos praktikos: kvėpavimo pratimai, relaksacija, dėmesingo įsisąmoninimo būdai (Mindfulness), kurios bus naudingos mokiniams jų veikloje visą gyvenimą.
Kauno Milikonių progimnazijos mokytojų komanda, pristačiusi ugdymo kokybės gerinimo įžvalgas, tikisi, kad jų patirtis buvo įdomi ir naudinga, taip gausiai renginyje dalyvavusiems mokytojams.
Related posts
